Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
kvailėti — vksm. Į senãtvę ė̃mė kvailėti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kvailėti — kvailėti, ėja, ėjo intr. DŽ eiti kvailyn, paikti … Dictionary of the Lithuanian Language
eiti — eĩti, eĩna (eĩti, eĩta, eĩma), ė̃jo (ẽjo) 1. intr. (tr.) SD144, R, H judėti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu: Einu keliu B. Jis ne ė̃jo, o bėgo DŽ. Vaikai eĩna riešutaut An. Jis eina gultų, medžiotų, šieno pjautų J.Jabl. Nebėr kada… … Dictionary of the Lithuanian Language
durnėti — ×durnėti, ėja, ėjo (sl.) intr.; I kvailėti: Gal durnėt pradedi! Slm … Dictionary of the Lithuanian Language
dursti — 2 ×dur̃sti, ta, dur̃no intr. kvailyn eiti, kvailėti: Jau ir senyn, jau musi ir durstì žmogus Str. Sensta ir dur̃sta Sem … Dictionary of the Lithuanian Language
durti — 2 ×dùrti, sta, o (sl.) intr. kvaišti, kvailėti … Dictionary of the Lithuanian Language
dvakti — dvàkti, dvañka, dvãko intr. kvailėti, kvaišti: Dvañka ir tranka, bet per žmones kanka SkrT … Dictionary of the Lithuanian Language
glušti — ×glùšti, glū̃šta (glūša, glunša, a), o intr. 1. kursti: Glūša mano auselės nuo tavo balselio Tvr. Lelijų alyva lašinama ausysna, pradėjus joms skaudėti, glušti ir atsiradus ausyse daug sieros rš. 2. Š kvaišti, kvailėti: Dar ne visai suglùšo,… … Dictionary of the Lithuanian Language
gviešti — gviešti, ia, ė intr. kvailėti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškvailėti — Š žr. sukvailėti. kvailėti; iškvailėti; pakvailėti; sukvailėti … Dictionary of the Lithuanian Language
klaikti — klaĩkti, sta, o intr. BŽ477 1. eiti iš proto, kvailėti: Prislėgta baimės, jinai tiesiog klaiko, beprasmiškai blaškėsi rš. Kad ir klaĩksta, bet nekvaista SkrT. Iš rūpesnio didelio galva mano klaĩksta, ir paklaĩkęs kaip žąsis viens vaikščioju J … Dictionary of the Lithuanian Language
